Prijungtosios transporto priemonės: kas būtų, jei… automobiliai galėtų kalbėti?
Šiuolaikiniai automobiliai tiesiog perpildyti technologijų, tačiau su kitais keturračiais ir kitais eismo dalyviais vis dar bendraujame naudodamiesi rodyklėmis, garso signalais ir Stabdžiai žibintais. Tačiau ateityje visa tai pasikeis. Automobiliai bendraus tarpusavyje ir su aplinka, o tai bus didelis žingsnis į priekį saugumo, eismo srauto ir transporto priemonių efektyvumo srityse…
Beveik visa transporto priemonių pramonė uoliai dirba prie autonominių automobilių. Daugelį šių technologijų jau galima pamatyti šiuolaikiniuose automobiliuose kaip aktyviąsias saugos sistemas, pavyzdžiui, eismo juostos išlaikymo sistemas, radaru valdomą kruizo kontrolę, Automatinė avarinio stabdymo sistemas ir pan. Įdomi technologija, tačiau tai tik kelios dėlionės dalys didesnėje savaeigių automobilių kūrimo schemoje. Viena iš svarbiausių trūkstamų dalių yra technologija, leidžianti automobiliams bendrauti su aplinka. Žargonu ši technologija vadinama V2X (Vehicle to Everything). Tai yra bendras Vardas, apimantis visų rūšių ryšių technologijas, tokias kaip V2V (transporto priemonė – transporto priemonė), V2I (transporto priemonė – infrastruktūra), V2D (transporto priemonė – įrenginys, pvz., išmanusis telefonas), V2P (transporto priemonė – pėsčiasis) ir V2N (transporto priemonė – tinklas). Juk ateities autonominis automobilis turės žinoti aplinką ir gebėti tinkamai reaguoti. Tai įmanoma tik tada, jei yra ryšys.
Žvelgiant į ateitį
Naujosios prijungtosios technologijos papildo esamus jutiklius ir leidžia transporto priemonėms „matyti” toliau ir bendrauti su kitomis transporto priemonėmis, infrastruktūra, pėsčiaisiais ir tinklu. Pavyzdžiui, vairuotojas gali būti įspėtas, kad priekyje važiuojanti transporto priemonė, kurios dar nematyti, stabdo, ir taip išvengti galimo eismo įvykio. Ši sistema taip pat vadinama „sujungtu horizontu”. Prijungtos transporto priemonės įspėjamos, jei artėja prie pavojingos zonos, pavyzdžiui, išvažiuoja iš posūkio ar už kalno, ir gali anksčiau sulėtinti greitį. Sistema veikia tiek rankinė, tiek automatinio vairavimo režimu, todėl ji bus labai naudinga eismo saugumui, nepriklausomai nuo autonomijos lygio. Tas pats pasakytina ir apie eismo srautus. Eismo spūstys susidaro ne tik todėl, kad keliai nepakankamai pralaidūs, bet daugiausia dėl to, kad vairuotojai Stabdžiai, kad paskui vėl padidintų greitį. Dėl to susidaro akordeono efektas ir susidaro transporto spūstys. Susisiekusios transporto priemonės galės abipusiai koreguoti savo greitį ir taip užtikrinti sklandesnį eismą. Tai taip pat teigiamai veikia degalų sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį. Be to, techninės priežiūros srityje vyksta revoliucija. Vietoje borto kompiuterio pranešimo, informuojančio apie artėjančią techninę priežiūrą, atsiras tiesioginis ryšys su konstruktoriumi ir (arba) pardavėju, o Automatinė techninės priežiūros paskyrimai automobiliu netgi galimi. Nuo šiol programinė įranga gali būti atnaujinama internetu per 4G tinklus (ateityje – 5G ), kaip ir realiuoju laiku atliekama diagnostika gedimo atveju.
Išmanieji telefonai kaip apeinamasis būdas
Didžiosios technologijų bendrovės, tokios kaip „Google” ir „Apple”, jau atliko svarbų vaidmenį kuriant automobilių pramonei skirtas taikomąsias programas. Jie taip pat atlieka svarbų vaidmenį lenktynėse dėl jungiamumo, nes juose naudojamos tokios programos kaip „Apple CarPlay” ir „Android Auto”. Populiarios navigacijos programėlės, pavyzdžiui, „Waze” (priklauso „Google”), yra tarpusavio ryšio platformos, kuriomis vairuotojai gali dalytis eismo informacija. „Waze” jau galite naudoti per „Android Auto”, o „Apple CarPlay” netrukus palengvins ryšį su „Waze” ir kitomis navigacijos programėlėmis.